išbutvėjėlis

išbutvėjėlis
išbutvėjėlis,smob. kas išbutvėjęs, pasenęs, supuvęs: Tas išbutvėjėlis visą žemę prarado Trgn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”